spinguliuoti

spiñguliuoti, -iuoja, -iavo intr., spinguliúoti, -iúoja, -iãvo KŽ 1. menkai, silpnai šviesti, spingsėti: Ta knipė (maža lemputė) silpnai tespiñguliuo[ja] Kal. 2. silpnai matytis, marguoti: Senos akys blogai bešvieta, ta i spiñguliuo[ja] viskas Krtn. 3. KŽ turėti paviršiuje ištirpusių riebalų lašų: Sruba spinguliuoja G110.